Sapno pradzioje atsiduriau sename name, grindys baisios, lentos sutrunyje, lubose skyles, o is tu skyliu i mane zvelgia ziurkes, bet keisciausia tai kad ju kailiukai balti, svelnus tokie... O pacios ziurkes tokios riebios ir blizgancios, soko man ant peties viena, as labai isigandau, bet ji atsisuko pazvelge i mane ir sedejo sau toliau...paskui soko kita ant dukrytes, bet as ja nuvijau nuo savo mazosios