Sapnų pasakojimai, aptarimas ir jų aiškinimas
Uzgriuves kelias
Sapnavau, kad važiuoju labai užgriuvusiu keliu. Kažkokio mišku apaugusio kalno viršūnėj, visas kelias apvirtęs senais, sudžiūvusiais medžiais, šakomis. Vairuoju savo senutėlę toyotą, gale sėdi mano sūnus ir pusseserės vaikas. Suprantu, kad neturiu šansų išvažiuoti, nebent gerai įsibegėsiu ir stengsiuos važiuot medžių kamienais, bet labai labai greit, kad neužsikirčiau ties kokia nors šaka. Taip padarau ir išvažiuoju. Sąvartynui baigiandis suvokiu, kad dabar automobilis turės nuskristi nuo medžių krūvos į duobėtą kelią, greitis labai didelis. Liepiu vaikams pasilenkti ir įsikibti sėdynės, sėkmingai nukrentam ant kelio. Išvažiojam iš miško, prikeliaujam vartelius, už kurių prasideda miestelis einantis pakalnėn. Prie vartų sėdi bobutės ir kažką pardavinėja. Aš apsuku ir sustabdau mašiną, pradedu skaityt žemėlapį, o sūnus įjungia atbulinį ir aš pradedu dideliu greičiu važiuoti atbula į vartus ir bobutes prie jų. Spaudžiu stabdį net dantys braška, bet automobilis ne iškart sustoja, suvokiu, jog užvažiavau ant senutės prekystalio ir ją prispaudžiau. Išlipu iš mašinos ji verkia ir liepia važiuot iš čia. Suprantu, kad ji nepyksta, bet vistiek įkišu 50 litų, kad nelaikytų pykčio. Sapne gaila pinigų, nes suvokiu, kad senutė ir be jų būtų apsiėjusi.
