Buvom kažkokiam pastate su sena pažįstama(buvusi bendradarbė, ji mirusi), ant lovos guli jos mama(nebežinau gyva ji dabar ar jau ne), ta pažįstama duoda mamai vaistų, kad ji tipo numirtų, gal kad lengviau būtų. Ir mes išeinam. Jaučiuosi nejaukiai. Kaip nusikaltėlės. pažiūriu atsigrįžus, kad ji atsistojus, rudos akys. Apsidžiaugiau, tai pažįstamai nesakiau, kad atsikėlus mama. Galvoju gerai nesuveikė vaistai. Paskui lyg senoj darovietėj(toks pastato vidus) ir mano dukra turi numirt kažkodėl, na kaip imituot mirtį.Guli ji ne karste, bet avikailyje rudos spalvos. Nuklojau, nupjoviau lygiai vieną pusę to avokailio(bet minty jau čia kaip karstas atseit), mes išeinam,ji persigula į kitą vietą. atsigrįžtu ji taip gražiai nusišypso, mes išeinam.Per foje, berniukai kažkokie vaikšto žiūri, kad langai neliktų atidaryti koridoriumi eidami. Išeinu į lauką ir pabundu. 4 val nakies, išsigandus.