Su mama jos sese ir seses sunumi (jam 10metu) buvom parduotuvėj. taigi aš su tuo pusbroliu nuėjau prie drabužių.prisirinkau kuo daugiausiai ir nuėjau matuotis.kai laiminga praskleidžiau kabinos užuolaidas šalia jos nebuvo nieko. Kaip ir nieko visoje parduotuvėja.grįžau namo.Įeinu į savo kambarį, o prie mano kompo sėdi vyresnysis pusbrolis (jam 19) ir skaito mano eilėraščius.Ir per juoką net springsta.Pradėjau rėkti.Bet jis net nekreipė dėmesio.Tada sušukau tėti. Jis atsiliepė. Ko? sakau ateik. Ir girdžiu kaip kitam kambaryje šnekasi suaugusieji. Į pokalbį vėl įsiterpė ir jis.Aš vėl tėti!bet tyla .. Ir taip daugybę kartų, jau net nesvarbu ką daro pusbrolis, svarbu, kad negirdi tėtis. Vis tėti! Tėti! Bet manęs lyg nei nebūtų. Prabudau ir verkiau. Vis kartojau nekenčiu jo.nekenčiu.