sapnavau, kad jau naktis ir as guliu savo lovoje ir meldziusi: "Dieve, as tokia bloga, prasau, parodyk man pragara, kad pamatyciau kaip ten blogai ir nenoredama ten pakliuti pasikeisciau..." tada atsistojau ir pajutau baime... nuejau pas mama i kambari, o ji tiesiog sedejo. sakau "mama, man kazkas blogai", bet ji tik nusisypsojo.... kambary buvo tamsu ir prasidejo kelione i pragara. as issigandau, saukiau cia pat sedincia mama, trypiau kojomis, bet ji manes negirdejo. pajutau kaip siela atsiskiria nuo kuno. visiska visiska tamsa. nezmoniska baime. as net realiam gyvenime nesu jautus tokios baimes kaip tame sapne. kelione buvo dar dar tik prasidejusi, o as jau maldavau Dievo, kad jis ja nutrauktu... pabudau. visa slapia, sirdis dauzesi... ir dar kelias sekundes negalejau suprast ar tai tiesa buvo ar ne. zinau tik tiek, kad dabar tikrai stengiuos but geresne, nes jei jau vien kelione i prgara buvo tokia baisi, tai kaip paciam pragare turetu buti???
nebemeluok tu nesi koks budistas kurie mokosi daug metu kad ismoktu siela nuo kuno atskirti o tu vapse paprasej dievo ir atsiskyrei nebemeluok ;) 2007 07 29 20:48 Deivis, 16 m., nesigylinkim |