Buvo kažkokia šventė mokyklos vidiniame kieme. Sėdėjau ten ant laiptų, šalia muziką grojančių kolonėlių, ir verkiau. Dėl Donato, gaila nebuvo, tiesiog ilgėjaus be galo, trūko labai man jo. Atėjo ketvirta mūsiškė, ta pati kuri vardo neturėjo. Sako - važiuojam iš čia, jau reikia. Išėjom iš mokyklos, atsirakinom mašiną, ji mane dar aprėkė dėl tų kvailų spalvotų balionų prie mašinos visos prilipdytų. Aš neatsiminiau, nei kad tuos balionus būčiau klijavus, nei kad tą mašiną būčiau kadanors mačius. Ji pasakojo, kad čia mes su Donatu padirbėjom. Nurišom visus balionus, susprogdinom, ir išmetėm į mėlyną šiukšliadėžę (čia su drauge). Tada ji atsidarė mašinos galines dureles, ir įsodino kūdikį. Nesuvokiau kad jis mano, kažkur giliai širdyje tai žinojau, bet nepripažinau, tiesiog negalvojau kad jis mano, iš vis negalvojau kad kūdikį turiu. Atsisėdom pačios į automobilį ir išvažiavom kažkokiu kaimo keliuku. Tai va visas sapnas, gal kas galit ji man paaiskint, nes jis labai sukrete mane, ir tai tikriausiai ilgiausias mano sapnuotas sapnas
Siaip, kai mokykla sapnuoji reiskia reikia uzbaigti pradetus darbus... Nestumas simbolizuoja nuostolius, o verksmas laime. Manau sunkumai kurie taves laukia, issispres ir viskas bus gerai:))) 2008 12 28 19:34 Vaida, 30 m. |