Sapnų pasakojimai, aptarimas ir jų aiškinimas
Skestantis suo
Sapnavau jog ant uzsalusios, apsnigusios upes bego juodas didelis suo ir ikrito i pratirpusia ekete. Pripuoliau jo gebeti, labai bijojau, kad pats neiluzciau, srove buvo didele, bet suns nenese. Nuo kranto galejau pasiekti ekete, atsigules ant ledo ikisau ranka i vandeni. Suo truputi man ikando ir as staiga istraukiau ranka, bet supratau jog jis tiesiog bande isikabinti, man visai neskaudejo ir nekraujavau. Vel ikisau ranka ir sugriebiau ji uz kailio, tuo metu is kitos upes puses pribego suns seimininkas ir mes kartu istraukem jo suni. Suo nekvepavo, seimininkas verke ji apsikabines, o as staiga ji nubloskiau nuo suns sakydamas jog ne zliumti reikia, o givinti suni. dar net nepradejus jo gaivinti jis atsibudo, visas laimingas ir laize seimininkui veida. Jauciausi labai patnkintas (pakyletas), suo i mane pasiziurejo dekingu zvilgniu, jauciau jo didziuli dekinguma, bet nesuprat kodel jis prie manes nepribega vizgindamas uodega, laizydamas veida kaip seimininkui. Buvau visas slapias. Po to stovejome ant medinio tilto virs upes ir pastebejome jog vel nera suns. Seimininkas eme ji saukti ir ieskoti, o as sakiau jog nera laiko ziureti ar jis kur nenubego reikia ziureti vandeni ir sokau i ta pacia ekete, ciupinedamas ar nera suns, vanduo buvo labai saltas, bet jauciau ne vandeni bet slapia zvyra. Pats neskendau, ten nebuvo gilu. Staiga is kazkur parbego suo. Islipau is vandens ir mes kazkur isvaziavome su zilu misko keliuku, vaziavome greitai, kelias buvo teslynas, o vietomis patvines. Vanduo is po ratu trykste tysko. Suo visa laika glaudesi prie seimininko. Jauciausi padares didziuli darba ir labai tuom didziavausi, bet vis nesupratau kodel suo nenorejo susidraugauti su manimi.
