Močiutė iš koridoriaus mane perspėjo, kad bėgčiau nuo tėvo su "skarele". Aš pradėjau bėgti nuo tėvo kurio iš pat pradžių nemačiau, bet man pats bėgimo veiksmas vyko gana lėtai ir niekaip negalėjau pradėti bėgti - dvejojau ar bėgti ar pasipriešinti nebėgus - tačiau nusprendęs bėgti ir nubėgęs iš vieno kambario į kitą, atsigręžęs pamačiau tėvą su mažu peiliuku rankoje, kuris užsimojęs juo man sužalojo ranką. Po to iškart pabudau. Skarelės taip ir nepamačiau. Sapnuoti beveik niekada nesapnuoju arba niekada neprisimenu sapnų. Tačiau šis sapnas mane labai emociškai paveikė, atsibudau visas prakaituotas, išsigandęs, stipriai plakė širdis, o visą sapną atsimenu labai aiškiai. Dar norėčiau pasakyti, kad tarp mano sapnuotų herojų mirusių nėra.