Sapnuoju, jog isimyliu viena vaikina ir ta meile tokia tikra kad nera jokio netikrumo, tiesiog jautiesi labai gerai ir zinai kad tai truks amzinai. Mes negalime buti kartu (tiksliai nezinau kodel, gal artimieji nepritaria) del to amziams uzsidarome kazkokiame tamsiame pastate ir ten laimingai ir ilgai gyvename. Tada sapnuoju kad mes susilaukeme vaiko (mergaites), viska pradedu matyti merginos (to mudvieju vaiko) akimis. Akimirka uzsigeidziu savo tevo (to paties vaikino), bet susitvardau ir vel pajauciu kad labai labai ir uztikrintai myliu, tik dabar jau ne kita zmogu, o tuos tevus. Atsisveikinu ir iseinu is to pastato. Sapnas visiskai pasikeicia, jis tampa iprastas, nei malonus, bet ir neblogas. Tarsi vaikstau po kazkoki miesteli, bendrauju lyg ir su savo draugais. Esant tam miestelyje sapnas ir baigiasi. Labai malonius sapnuoju ypac retai, del to ir idomu ka jis reiskia, be to, man atrodo, kad pirma karta gyvenime isvis pajutau kokia turetu buti meile.