Dažnai sapnuoju pastatus. Visokius. Vieni jų labai ankšti, žemos lubos, nepatogu, maži kambariai. Kyla nejaukumas dėl mažos erdvės. Kiti daugiaaukščiai, tik laiptai labai silpni, lipu bijodama nukristi arba laiptai staiga baigiasi. Taip pat liftai atviri, nepatvarūs. Namai - tai kartais mokykla, kartais kažkoks nebaigtas pastatas. Lipu ir aukštyn ir žemyn. Būnu aukštai ir matau kaip žemai galiu kristi (t.y. atvira visur) Trečias tipas - tai studentų bendrabučiai, tokie pašiurę, kaip ir realybėje gyvenau, bet ne tie patys, kiekvienam sapne keičiasi. Ten žmonės, daugiausia nepažįstami. O šiąnakt po "bendrabučio" sapnavau jūrą. Ji gana audringa, bet žavinti energija, debesys dideli bet ne tamsūs. Man buvo gražu. :). Realybėje, tai šiandien Klaipėdoje vyro mašina sugedo. Gal tai ir sapno išsipildymas. Klaipėda su jūra susijusi.
Paskaičiau ir nustebau, panašaus amžiaus kaip ir Jūs, aš labai panašius, net labai panašius sapnus sapnavau: ir pastatus netvirtus ir niūrius, kurių grindys birėdavo einant, laiptai be turėklų, ir jūrą šėlstančią į kurią einu siauru liepteliu, kurio galas nesiremia i nieką o tiesiog grimzta į vandenį it t.t. Šeimos tada dar nebuvau sukūrusi ir net neturėjau draugo (sena pana:)), tad tuos sapnus sau aiškinau, kaip neturėjimą tvirto pagrindo po kojom, netikrumą dėl ateities, jausmą, kad gyvenimas beprasmis (šeimos aš labai norėjau). Ir patikėk, kai sutikau savo vyrą (buvau 28 m.) su kuriuo ir dabar gyvenu jau daugiau kaip 10 m. turim 2 nuostabius berniukus - nuo tada nieko panašaus nebesu sapnavusi, TIKRAI:). Nežinau Jūsų situacijos, bet manai toks išaiškinimas tiko - net vyrui juokiausi, kad jis suteikė mano gyvenimui pagrindą (įsigijom savo butą iki tol nuomodavau) ir prasmę - gimė vaikai:) 2009 03 19 12:40 LaiLyn, 41 m., Mažeikiai |