Tamsus vakaras.išeinu iš draugo namų (net nesuprantu kodėl iš jo namų, nes nebebendrauju su tuo žmogum ir jis man nebėra draugas), mane išlydi jo sesuo, ji labai graži ir man patinka. Tada pamatau kažkokį juodą šunį. Paskui važiuoju dviračiu namo. Ir tas šuo žaismingai bėga iš paskos, bet po kiek laiko mūsų keliai išsiskiria, jis nubėga į kairę aš važiuoju dešinėn. Aš važiuoju lėčiau, link namų, tada žiūriu iš paskos bėga rudas rotveileris, labai gražus. Bet likus keliems posūkiams iki mano namų šuo sustoja ir bijo eiti toliau, ir sėdi. Esame prie kažokio namo, labai tamsu. Pabandžiau tą šunį arčiau priviliot bet jis sustingo iš baimės, jo akys išsipūtė (matėsi didelė baimė akyse) tada šešėly pamatau mamos silueta. Bet jos nematau. Girdžiu kad ji sako kad čia tame name mirė 1120 žmonių, kitam name 42, o dar kitam 45 ir dėl to tas šuo išsigandęs. Mane apėmė irgi labai didelis baimės jausmas. Aš grįžau namo papasakojau viską tėvui ir suvardinau kiek ten tų žmonių mirę (skaičiau skaičius nuo delno, nes bavau susirašęs)(bet tėvas yra miręs). Paskui atvažiavo giminaičiai ir visi nusprendė į parduotuvę važiuot. Aš su jais nenorėjau važiuot, bet namuose nejauku buvo, tamsu, tai pėsčiomis išėjau link tos parduotuvės, ir buvo baugu eit pro tuos namus(kuriuose daug mirė žmonių) Būdamas parduotuvėj pradėjau mastyt kokio velnio aš joje esu, nes nei aš noriu pirkt kažko nei ką, nes valgyt nenoriu. Bet šeipsau beleką pasiėmiau nes pusserė pradėjo sakyt greičiau imk kažką.. ir pabudau paskui nuo žadintuvo.