sapnavau pelenų krūvas laukuose. dideles krūvas. vienos degė, iš kitų rūko dūmai. paskui Lyg mamos laidotuves. Kuriose labao verkiau. O šalia manęs visada buvo mamos dvasia. laidojimo namai buvo labai dideli, šviesios spalvos. Juose buvo laiptai balti vedantis į antrą aukštą. Ant jų stovėjo mama- dvasia jos, kurios niekas nematė tik aš. ji mane kvietė eiti paskui ją. aš ėjau. papuolėm abi į ilgą koridorių, vienoje sienoje buvo rudos su stiklu durys, ir žinojau, kad ten yra mamos kūnas pašarvotas. tą mamos sielą apkabinus labai verkiau, sedėdamos ant sofos kalbėjom. kodėl ji mane paliko, atsakymas jos buvo toks, lyg abejingumas mano nuoširdumu. ji pasakė : - Įrodyk. tada aš ją dar labiau apkabinau, ir pasakiau jai: - Mama, jaučiuos taip lyg tave nužudžiau. ji atsakė: - Negalvok taip. Tada taip verkiau, kad net atrodė jog širdis per gerklę išlips. ;( pabudus 5ryte. verkiau pasikūkčiodama, negalėjau sustoti.verkiau pusantros valandos, kol mama atsikėlė ėjo į vonią ruoštis į darbą. atsikėliau nuėjau paskui ją į vonią, apkabinau stipriai ir papasakojau verkdama ką sapnavau. aišku ji mane nuramino, Bet visą dieną man akyse šmėžavo tas baltas koridorius, kuriame kalbėjau su mamos siela... prisiminus tai, tuoj pat pasirodydavo ašaros. Myliu tave mamyt:*
siaip tai cia geras sapnas, jei mama mire-vadinasi ilgai gyvens... na, o ypac geras zenklas, kad verkei is sirdies, vadinasi, daug nuosirdaus dziaugsmo tau nusimato ateityje. Ir kaip sakant pradzia tavo sapno: pelenais mes visai virsim. Koridorius, -kaip pomirtinis gyvenimas. Na cia tavo sis sapnas is auksciau, manau. 2010 05 24 11:30 23, 23 m. |