Dienos metu sapnavau, kad esu darbe. Staiga pro kangą įkrito kažkoks sunkus daikas. Aplinkui bendradarbiai nusprendė, kad prasideda karas. Pakėliau akis į dangų, ten skrenda neapsakomai daug baltų, mažų, plunksninių lėktuvėlių. Visi puolė bėgti. Ir aš galvoju, kaip man pasiekti mamos namus, pamatyti ją, pasakyti, kas darosi. Išėjus iš įstaigos matau gatvėje daug besišypsančių žmonių. Atsiduriu lyg anytos bute. Jame mano buvęs vyras, anyta. Užgirdau lyg vaiko verksmą, išėjau pažiūrėti kas verkia. Po kažkokiais labirintais grįžau atgal. Vyras(su kuriuo negyvenu 10 metų)puolė mane glamonėti ir bučiuoti. Buvo labai gera. Ir pabudau...