Tai buvo labai ryskus ir emocianalus sapnas. Parklupusi basomis ant purvo, lietuje, vidury tamsaus misko nezmoniskai verkiau, buvo naktis. Buvau netekusi vilties sopejo sirdis, atrode kad nebera niekam prasmes. Gerkleje is skausmo vis truko oro. Vienu tokiu metu priskrido prie manes jonvabalis is pradejo sukti ratus. Pasidare daug sviesiau ir apsiraminau. Kai atsistojau jonvabalis pradejo skristi nuo manes palikdamas savo sviesa. Atsibudau nusiverkusi lyg visa tai butu is tikro nutike