Visko neatsimenu, bet pamenu kad buvau kažkur pre vandenyno/jūros/ežero ir sedejau ant akmenų, o už manes buvo spygliuociu miškas, šalia buvo javai. plaukiojo delfinai, kuriuos norejau išgelbėti nuo isnkymo. Visa esmė tame kad visa laiką sededama norejau gelbėti gyvūnus(tuos kurie naikinami) ir kertamus miškus. žinau kad degiau MILŽINIŠKU noru padeti. bet labai stipriu, kad net atsikelus buvo keista. niekad taip nesijauciau po kiek laiko buvau savo namų kieme, prie manes buvo kelios drauges, aplink buvo pastatyti netikri namukai ~7-9metru aukščio ir mes sokom baletą, prie musu taip pat buvo kažkokia izymi balerina. mum liepė sukurti šokį po dvi ir aš likau be poros, bet tik po kiek laiko pamačiau savo kaimyne ir padejom su ją šokti. atsikelus jaučiausi labai neįprastai.