Sapnuoju (nuotaika - rami, sunerimus): guliu didžiuliam lauke ant pilvo, toks vaizdas kad dar mažų, neužaugusių kukurūzų lauke. Giedra ir labai tamsi naktis. Pakeliu galvą ir danguje matau du jaunus mėnulius, kurių apatinis ragas dvigubas (kaip dvišakis kabliukas) ir kažkokias kopėčias (kurios taipogi kabo danguje). Tada pažeme skrenda karinis lėktuvas ir aš vėl nuleidžiu galvą - susigūžiu. Sapną pratęsia konrsapnas (nuotaika - žaisminga, smalsi): Baltas, labai pūkuotas arklys, kurį noriu paglamonėti, ima stengtis man įkąsti, kol galiausiai aš kambaryje kabau ant lempos ir sukuosi ratu atsispirdama nuo sienos prie sienos, o tas arklys (jau asiliuko didumo) bėga žeme iš paskos ratu ir šokinėja, kad man vėlgi įkąstų.