Aš sapne buvau vyras, nors realiai esu moteris. Labai gražus ir stiprus visom prasmėm, ir fiziškai ir dvasiškai. Žemę valdė toks Sirijus ir beveik visi žmonės dirbo jam. Aš buvau vienas vertingiausių Sirijaus darbuotojų, bet, kadangi Sirijus labai išnaudojo žmones ir blogai su jais elgėsi aš išėjau. Sirijus pasiuto ir sugalvojo mane susigrąžint piktuoju. Sirijus turėjo daug galių, per gėles jis girdėdavo ką žmonės kalba, galėjo per atstumą valdyt daiktus, tik pačių žmonių negalėjo valdyt. Kadangi šeimos neturėjau tai iš pradžių Sirijus pabandė mane paveikt per draugus. Pagrobė mano geriausio draugo vaiką, bet aš primečiau, kad jam žudyt vaiko vis tiek neapsimoka tai priskyniau gėlių ir pasakiau draugui, kad man nusispjaut ant jo vaiko ir ant visų žmonių, tegu Sirijus daro ką nori, aš negrįšiu. Draugas buvo tikras draugas ir suprato ką aš norėjau pasakyt iš tikro, o ne tai ką pasakiau. Po kiek laiko jis paleido vaiką, bet pamatęs, kad negali manęs paveikt per draugus, pradėjo persekioti daiktais. Važiavom su draugu mašina, atvažiavom iki mokyklos, kur mokosi jo vaikas, išlipom, dar draugas paklausė, „kodėl kai dirbai pas Sirijų gaudavai dvigubai daugiau, nors dirbom vienodai?“ „Todėl, kad mano išsilavinimas aukštesnis“ atsakiau ir abu pasijuokėm. Mano mašina pradėjo pati važinėtis po aikštelę, Sirijus ją valdė. Šiaip ne taip pagavau mašiną ir ją sustabdžiau, jau galvojau užrakint su tokiu specialiu užraktu pedalus ir vairą, bet nespėjau, į mašiną kažkokie vaikai pripylė degaus skysčio ir primėtė degtukų. Šokau iš mašinos lauk ir supratau, kad ji sprogs, kritau ant pievelės kiek toliau nuo mašinos ir guliu. Matau kaip ant manęs atlekia butelis su tuo pačiu skysčiu, supratau, kad mane grasina padegt. Paėmiau pienę ir pasakiau „Sirijau, tu gali mane nužudyti, bet nepriversi grįžt, aš negrįšiu“. Butelis nukrito manęs nepasiekęs. Po kiek laiko patekau į ligoninę dėl kažkokio sužeidimo. Atėjo manęs aplankyt draugas, patikrino, kad palatoj nebūtų gėlių ir tada aš jam sakau „Aš žinau, kad Sirijus man neatleis ir ilgai negyvensiu, nužudys jis mane vis tiek, bet, kad ir ką jis darytų aš negrįšiu, jei jūs po mano mirties nepasiduosit, Sirijus bus priverstas nusileisti ir pagerinti sąlygas.“ Tada atsisveikinau su draugu ir nuskambėjo žadintuvas. Tokio keisto sapno dar niekada nesu sapnavusi, bet kaip gera buvo jausti tokią stiprybę ir ramybę. Nors mane ir persekiojo ir kankino, bet aš buvau stiprus ir užtikrintas savo veiksmų teisingumu ir tai buvo nuostabus jausmas. Dar viena įdomybė, kad buvau vyras, pirmą kartą sapne buvau vyras ir nors mačiau save iš šalies beveik kaip kompiuteriniam žaidime kai žaidi trečiuoju asmeniu, bet tiksliai žinojau, kad tai aš ir jaučiau viską. Visas sapnas buvo be vardų išskyrus Sirijų ir tik vienintelis draugas visada palaikė ir suprato, bet jaučiau, kad elgiuosi teisingai ir jaučiausi dėl to nuostabiai. Dar ir pabudus neapleido nuostabus ramybės ir teisumo jausmas. Paprastai neatsimenu sapnų o šitas toks ryškus...
Daznai, kai buna ilgas sapnas ir sokineja nuo vienos situacijos iki kitos, jis buna bereiksmis. siulyciau, tiesiog panarsyti sapnininke savoku pvz. kaip "Mokykla" ar "Ligonine" "Draugas" ir t.t. bet manau, kad sitas sapnas yra link gero. 2010 06 15 11:48 Anonimas, 24 m., - |