Sapnininkas

 

Miegoti nuėjau džiūgaudama, gerai nusiteikusi, bet sapnas buvo niūrus, jį sapnavau ryte, nes po jo iškart pabudau. Sapnavau tamsiai juodus debesis, užslenkančius dangų, tarsi kokį juodą viesulą, užslenkantį ant dangaus, lyg buvo naktis, tie debesys po truputį byrėjo, nuo jų atsiskirdavo kraštelis ir nukrisdavo žemėn, ten kur jie nukrisdavo, likdavo juoda žymė, lyg kas būtų išjuodinęs anglimi. ožO po to rytas, aš ruošiuosi į susutikimą ir klausiu mamos ,,Ar jau išsisklaidė tie juodi baisūs debesys?" dangus šviesus, tik kur ne kur dar matyti vienas kitas tų debesų, rodos, pavėlavau į tą susitikimą. Atsibudau ir jaučiausi nejaukiai, sapnas buvo niūrus, jaučiau, kad jis nieko gero nereiškia, sapnininke rašo, kad tai reiškia nelaimę, net bijojau, kad šiandien kas neatsitiktų, bet diena buvo gera, tikiuosi, ši reikšmė neišsipildys.